Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2018

Rugpjūčio 30 d. 17.30 val. miesto erdvėje ties Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryža  (Naujoji Uosto g. 3) bus atidaroma šviesaus atminimo rašytojos, keliautojos ir Tibeto rėmėjos Jurgos Ivanauskaitės fotografijų paroda „Tibetas – kita realybė“. Po parodos atidarymo, 18.30 val. Klaipėdos Fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmai, Didžioji Vandens g. 2) vyks lietuvių autorių knygos „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“ pristatymas. Po knygos pristatymo bus rodomas Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Nuo pasaulio stogo“. Renginyje dalyvaus VU dėstytojas, orientalistas, VšĮ „Tibeto namai“ vadovas Vytis Vidūnas, projektų vadovė Rūta Norkutė ir vienas knygos sudarytojų Gediminas Kajėnas.
Ivanauskaitės fotografijų paroda surengta Vilniuje viešint Tibeto dvasiniam lyderiui, vienam žymiausių šių dienų tremtiniui bei laisvės šaukliui Jo Šventenybei Dalai Lamai XIV. Vizitui pasibaigus ši paroda pradėjo savo kelionę per Lietuvą. Po pristatymo Vilniuje paroda eksponuota Varėnoje, o Klaipėda – trečia parodos kelionės vieta.
Šioje parodoje eksponuojama 10 didelio formato J. Ivanauskaitės fotografijų iš jos kelionės po Tibetą 1998 metais. Tibetą J. Ivanauskaitė įsimylėjo dar 1993 m., per pirmąją savo kelionę į Dharamsalą Indijoje, kur studijavo Tibeto budizmą. 1996 m. pasirodė J. Ivanauskaitės knygų trilogija „Tibeto Mandala“, skirta Tibeto istorijai, kultūrai ir religijai. Pirmosios knygos „Ištremtas Tibetas“ pabaigoje ji ištarė: „Mano religija – TIBETAS“. Į Tibetą – savo Pažadėtąją žemę – J. Ivanauskaitė nukeliavo 1998 m.
Prieš pat Dalai Lamos XIV vizitą šių metų birželio pradžioje solidarumo su tibetiečiais grupės LR Seime, neformalios Tibeto rėmimo grupės bei VšĮ Tibeto namai iniciatyva buvo išleista lietuvių autorių knyga „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“. Tarp knygos autorių – šviesaus atminimo filosofas Leonidas Donskis, rašytoja Jurga Ivanauskaitė, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė, fotografas ir keliautojas Paulius Normantas, o taip pat filosofas Andrius Navickas, orientalistas Vytis Vidūnas, žurnalistas Gediminas Kajėnas.
Knygoje supažindinama su geografiškai mums tolimu, tačiau panašia XX a. istorijos patirtimi ir atkaklia kova už laisvę artimu Tibetu. Nuotraukomis gausiai iliustruotame leidinyje pristatoma ir beveik tris dešimtmečius besitęsianti Lietuvos Tibeto laisvės rėmimo grupės veikla, kuria visuomenei siekiama priminti apie komunistinės Kinijos sistemingai vykdomus šiukščius žmogaus teisių pažeidimus Tibete, keliami opūs Tibeto išlikimo XXI amžiuje klausimai.
2008 m. vasarą lietuvių filmavimo grupė aplankė Šiaurės Indijoje įsikūrusias tibetiečių pabėgėlių stovyklas. Filmas prasideda ir baigiasi vėju, pučiančiu nuo pasaulio stogo – vėju, plazdenančiu spalvotas tikėjimo vėliavėles, kartojančiu maldas už Tibetą. Ekrane kintantys vaizdai – tarsi maldų malūnėlis, kuris sukasi nesustodamas, leisdamas įsižiūrėti į tragedijas patyrusių vaikų akis, išgirsti nenuilstamą maldininkų lūpų virpėjimą, atverti širdis vėsiai lietaus lašų melodijai ir Dalai Lamos mintims. Visa tai išvysime 2010 m. Vytauto V. Landsbergio dokumentiniame filme „Nuo pasaulio stogo“.

Renginys yra nemokamas. Knygą „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“ bus galima įsigyti renginio metu.
Paroda bei renginys yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimo ciklo “(Ne)būtos istorijos” dalis.
Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Rugpjūčio 29 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose, Didžioji Vandens g. 2) E. Curtis fotografijų parodos „Šešėlių gaudytojas“ kontekste rengiamas indėnų būgnų ritualas „Būgnų ratas“. Ritualą ves Vinetu kaimo dvasiniai vedliai – Jurgita (Mėlynoji Gyvatė), Mindaugas (Vinetu) ir Deividas (Bėgantis Jautis). Po ritualo bus galimybė susipažinti su E. Curtis fotografijų albumais – taip išsamiau bei nuodugniau susipažįstant su fotografijose užfiksuotu Šiaurės Amerikos indėnų kultūros palikimu.

Indėnų būgnų ritualas
Šamanų būgnų ritmai padeda žmogui susigrąžinti visatos diktuojamą ritmą ir jausti harmoniją su gamta. Jau tūkstančius metų Amerikos indėnai būgnus naudoja harmonizuoti kūną ir protą, gerinti savijautą bei stiprinti sveikatą. Šis metodas apima keletą aspektų – fizinį, psichologinį ir dvasinį. Vieni pasineria į gilias sąmones būsenas, regi nuostabius vaizdinius, kitiems garsai išlaisvina emocijas, tretiems pasidaro linksma ir šviesu. Tai ir yra nuostabu – kiekvieną kartą šis patyrimas gali būti skirtingas. Tokia meditacija yra prieinama kiekvienam, tiesiog reikia patogiai atsisėsti, užsimerkti ir atsipalaiduoti. Būtent atsivėrimas patyrimui be išankstinių įsitikinimų ir vertinimų leidžia priimti garsą, giliai pasinerti į jį, jausti jį, būti čia ir dabar. Leidžia ateiti toms mintims, kurios aplanko, ir jų nevertinti. Čia nėra teisingo ar neteisingo patyrimo – kiekvienas patyrimas yra unikalus ir parodo mums, kur šiuo metu esame ir kas vyksta mūsų gyvenime.

Renginys yra nemokamas.
Jis yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimo ciklo “(Ne)būtos istorijos” dalis.
Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. 
Renginio partneris – Vinetu kaimas
www.vinetukaimas.lt

vinetu

 

Rugpjūčio 3 d. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose) atidaryta amerikiečių fotografijos pionieriaus, etnologo Edward Sheriff Curtis fotografijų paroda „Šešėlių gaudytojas“. 
Paroda veiks iki rugsėjo 2 d.
Akimirkos iš parodos atidarymo.
 

paroda

Fotoreportažo autorius Virgilijus Skuodas

 

 

Šį penktadienį, rugpjūčio 3 d., 18 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC parodų rūmuose, Didžioji Vandens g. 2) pristatoma amerikiečių fotografijos pionieriaus, etnologo Edward Sheriff Curtis fotografijų paroda „Šešėlių gaudytojas“. Tai unikali proga susipažinti su 30 metų trukusiu, 37 milijonus dolerių kainavusiu bei 40 tūkstančių fotografijų apimties projektu, vykdytu Šiaurės Amerikoje.
XX amžiaus pradžioje dirbęs Edwardas Sheriffas Curtisas grūmėsi beviltiškoje kovoje su laiku, stengdamasis išsaugoti, užfiksuoti – fotoaparatu, balso įrašymo prietaisu – Šiaurės Amerikos indėnų kultūros likučius, dar nesunaikintus baltųjų ekspansijos. Trisdešimt metų, remiamas tokių žmonių kaip Johnas Pierpontas Morganas ir buvęs JAV prezidentas Theodore‘as Rooseveltas, sumokėdamas didelę kainą savo šeimos ir sveikatos sąskaita, Curtisas daugybę laiko praleido tarp įvairių genčių indėnų, kol galų gale išleido neprilygstamą darbą „The Norh American Indian“ (Šiaurės Amerikos indėnai).
Parodos atidaryme dalyvaus JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Meghan Luckett.

Maloniai kviečiame į parodos atidarymą!
Paroda veiks iki rugsėjo 2 d.

Paroda rengiama bendradarbiaujant su JAV ambasada Lietuvoje.
Parodos kuratorė Eglė Deltuvaitė.
Paroda yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimo ciklo “(Ne)būtos istorijos” dalis.
Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

paroda