Mėnesio archyvas: sausio 2019

Sausio 26 d. Charkovo šiuolaikinio meno centre „Yermilov Centre“ grupinės fotografijų parodos „Atodangos. XX a. pabaigos Klaipėdos fotografija“ kontekste vyko kuratorinė ekskursija. Jos metu buvo trumpai pristatyta Lietuvos fotografijos mokyklos istorija, nuobodulio estetikos autoriai, Klaipėdos fotografų kūrybos vieta šiuose kontekstuose. Ekskursijos metu savo fotografijų serijas pristatė Artūras Šeštokas. Ekskursiją vedė projekto kuratorius Darius Vaičekauskas.
Akimirkos iš kuratorinės ekskursijos.

paroda

Fotografijų autorius Tomas Terekas

 

Sausio 25 d. Charkovo (Ukraina) šiuolaikinio meno centre „Yermilov Centre“ atidaryta grupinė fotografijos paroda „Atodangos. XX a. pabaigos Klaipėdos fotografija“. Parodoje pristatomos klaipėdiečių fotografų Viktoro Trublenkovo, Artūro Šeštoko, Arvydo Stubros, Juozo Meškio ir Raimundo Urbono fotografijos, kurias autoriai kūrė XX a. pabaigoje.

Projektą rengia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius
kuratorius Darius Vaičekauskas.  
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
Projektą remia Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje.
Paroda veiks iki vasario 28 d.

Akimirkos iš parodos atidarymo.

paroda

Fotografijų autorius Virgilijus Skuodas.

 

Sausio 25 d., 18 val. Charkovo (Ukraina) šiuolaikinio meno centre „Yermilov Centre“ atidaroma grupinė fotografijos paroda „Atodangos. XX a. pabaigos Klaipėdos fotografija“. Parodoje pristatomos klaipėdiečių fotografų Viktoro Trublenkovo, Artūro Šeštoko, Arvydo Stubros, Juozo Meškio ir Raimundo Urbono fotografijos, kurias autoriai kūrė XX a. pabaigoje. Projektą rengia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, kuratorius Darius Vaičekauskas.
Klaipėdiečiai fotografai Viktoras Trublenkovas, Artūras Šeštokas, Arvydas Stubra, Juozas Meškys ir Raimundas Urbonas kūrybinės fotografijos srityje debiutavo ir įsitvirtino XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje. Lietuvos fotografijos raidoje tai buvo ryškių permainų laikotarpis, kurį ženklino ir kitose šalies didžiuosiuose miestuose išryškėjusios tuomet naujos kūrybinės tendencijos. Vilniuje nuo ankstesnės humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos atsiriboję autoriai sukūrė savitą nuobodulio estetiką: „niveliavo kontrastus, aiškumą pakeitė ambivalentiškumu, sumažino atspaudų dydį ir kartais tyčia naikino kokybę […]“. Tokia fotografija, vertinant tradiciniu požiūriu, atrodė, pasiūlė „tarsi jokios vertės neturinčias patirtis“ (A. Narušytė, Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje, 2008). Panašius pokyčius Kaune žymėjo neformalios fotografų grupės – „Plėšriųjų sekcijos“ – veikla.
Klaipėdos bei kitų Lietuvos miestų fotografų kūrybos bruožus XX a. aštuntajame-devintajame dešimtmetyje formavo bendras tuometinis politinis kontekstas bei socialinė terpė, kur vyravo monotonija, reikšmingų pokyčių trūkumas ir ateities perspektyvų neapibrėžtumas. Anuo metu nauja fotografijos kryptis reiškė ne tik pasipriešinimą dominavusioms lietuviškos humanistinės fotografijos tradicijoms, bet ir „tylią“, dažnai tiesiogiai neparodomą rezistenciją sovietinei santvarkai, jos paskutinio gyvavimo dešimtmečio sąstingio netiesioginę kritiką.
Klaipėdiečių darbai, kaip ir jų bendraminčių kituose Lietuvos miestuose kurta fotografija, nėra politinis ar socialinis manifestas, netenkantis savo aktualumo keičiantis santvarkoms, nes žmogaus būtį parodo iš labai asmeniškos perspektyvos. Iš tokio požiūrio taško, bet kuris sutartiniais racionalumo principais bei tikslingos veiklos iliuzija pagrįstas visuomenės modelis ir individo funkcionavimo jame schema (nesvarbu, ar ji atitinka socialistines utopijas, ar „amerikietišką svajonę“) atrodo neperspektyvūs ar net absurdiški. Todėl prieš keletą dešimtmečių sukurtos fotografijos šiandien, jau kitomis aplinkybėmis nepraranda kritinio potencialo ir įtaigos. Fotografijose intuityviai perteiktas subjektyvus pasaulėvaizdis tampa alternatyva dirbtinai konstruojamai politinei bei socialinei realybei ir įtikina pačios kūrybos autentiškumu, nepriklausomai nuo kintančių fotografijos interpretacijos kontekstų.
Be to, XX a. aštuntojo-devintojo dešimtmečių Klaipėdos kūrybinės fotografijos aktualizavimas šių dienų kontekste leidžia išvysti platesnį tuometinės fotografijos krypčių spektrą ir iš naujo Lietuvos fotografijos istorijoje įrašyti originalių uostamiesčio fotografų pavardes.

Tomas Pabedinskas

paroda

Paroda veiks iki vasario 28 d.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
Projektą remia Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje.