Dienos archyvas: 2021-11-13

Fotografijos šventės metu pritatoma Ukrainos menininkės AntiGonna kūrybos paroda „Velniai“. Subversyvūs menininkės AntiGonna kūriniai meta iššūkį įvairaus lygio patriarchaliniam smurtui ir yra bene drąsiausias meninis eksperimentas šiuolaikinio Ukrainos meno lauke. AntiGonna meninė praktika yra toksiška socialinių opų mizanscena, atsirandanti dėl latentinių traumų ir neišsipildžiusių troškimų, su viešajame lauke viešpataujančiomis baimėmis ir iškrypimais, tabu ir draudimais. Jos menas įgauna įvairias formas: ji atlieka savitus performansus ir režisuoja videokūrinius, dirba kaip trash modelis kitų autorių darbuose, savo kūryboje jungia fotografijos, tapybos ir instaliacijos medijas. Savo kūryboje autorė demonstruoja transgresyvias seksualines strategijas, naudodama ir perinterpretuodama asmeninę traumuotą patirtį, stigmatizuodama socialines ydas ir neteisybę kito – silpno, nuolankaus, išsigimusio, pažeminto – atžvilgiu. Per radikalų skausmo ir ekstazės vaizdavimą AntiGonna tarytum išlaisvina nutylimas temas ir kviečia nuoširdžiai diskutuoti apie jas.

Dalis parodoje pristatomų kūrinių sukurti Klaipėdoje fotografijos rezidencijos metu. Parodoje nerekomenduojama lankytis vaikams ar nepilnamečiams.

Parodas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Ukrainos kultūros fondas.

Parodos kuratoriai: Darius Vaičekauskas ir Aleksandra Tryanova.

Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 12 d.

paroda

– – –

AntiGonna exhibition “Velniai”

AntiGonna’s artistic practice is a toxic mise-en-scène that reflects the consequences of repressive upbringing and sexual abuse. In her art, AntiGonna speaks frankly about her personal traumatic experiences and opposes the concealment of emotional trauma supported by the dominant moral order. AntiGonna refers to a vocabulary of such exploitative applied genres as pornography and horror in her speech about violence. They are a vivid example of the use of bodies, transforming desire and affect into a commodity, and thus transferring the logic of repressive power relations into the intimate sphere. Manifesting such toxic mechanisms of power, the artist creates a profoundly personal and, at the same time, socially critical art. As an antidote to ethical poisoning, she offers radical frankness, where alternative sexual practices provide a liberating impetus in the fight against fears and mental blocks. The central theme of the AntiGonna’s solo exhibition Velniai is dealing with the consequences of psychological violence in her family. The fears and manias that haunted the artist since childhood resulted from the aggressive competition of family members for power over the child. Using symbols of fanaticism and spiritual practices, Antigone unfolds a dreadful theatrical tale of how her relationship with her grandmother shaped her
attitude to her body, sexuality, and death. The older woman’s obsession with death, her frightening
comparisons of children with worms traumatized the child’s imagination, which subsequently led to phobias and the practice of self-harm. By transforming such complex experiences with art, AntiGonna discusses the most intimate suffering into the public arena and breaks the vicious circle of stigmatizing the victim of violence.

Alexandra Tryanova, co-curator of the exhibition

 

Some of the works presented in the exhibition were created during the photography residency in Klaipėda. Visiting the exhibition is not recommended for children or minors.

The exhibitions are partly funded by the Lithuanian Culture Council, Klaipeda City Municipality Administration, and the Ukrainian Cultural Foundation.

Curators of the exhibition: Darius Vaičekauskas and Alexandra Tryanova.

The exhibition will run until December 12, 2021.

Fotografijos šventėse visuomet yra aktualizuojama vietos fotografų kūryba. Šiemet pristatoma fotomenininko Juozapo Kalniaus fotografijų paroda „Tirpstanti Klaipėda“. Šiuo projektu autorius siekia meninėmis priemonėmis atskleisti 1945 m. prasidėjusį ir iki šių̨ dienų̨ besitęsiantį Klaipėdos miesto irimą, t. y. kalbama apie jo senųjų pastatų nesustabdomą nykimą ir istoriniu aspektu vertingų architektūros objektų praradimą.

„Karas įvyko ne vakar, nuo jo pabaigos praėjo 74 metai… Fotografijų ciklui „Tirpstanti Klaipėda“ inspiravo keletas mieste šiuo metu vykstančių reiškinių. Pirmiausia – teritorija Mėsininkų ir Tomo gatvių sankryžoje, priešais KKKC Parodų rūmus. Čia prieš kelerius metus bandyta statyti pastatą, bet atkasus dar Antrojo pasaulinio karo metu suniokotų dviejų namų pamatus ir aptikus kažkokį reikšmingą archeologinį objektą, darbai buvo pristabdyti, o vėliau ir visai sustojo. Dabar ši vieta, kur anksčiau žaliavo pieva, virto baisiu šabakštynu, aptvertu nuo vėjo nuolat griūvančia skardine tvora, per kurią jau lipa krūmai ir kita augmenija. Miesto tarnybos vis remontuoja griūvančią tvorą, bet ne grunte paliktą duobę, kur susiformavo vandens telkinys. Klaipėdos verslo struktūrų, taip pat ir uosto nekontroliuojamas veržimasis į miestą, savo sprendimais tiesiogiai naikinant paveldą, ir net pietinės Klaipėdos dalies savotiška erozija verčia susimąstyti ir fiksuoti šį procesą fotografijose“, – projektą pristato Juozapas Kalnius.

Lėtam irimo procesui fiksuoti autorius pasirinko lėtą fotografiją, vadinamąją slow photograpy – tiesioginį pozityvą į 24×30 cm formato sidabro želatinos popierių. Šiose fotografijose Klaipėda tarsi veidrodyje (tiesioginis pozityvas duoda veidrodinį atvaizdą) žvelgia į save. Prisimenant, kad fotografija gimė miesto gatvių labirinte ir iki šiol vystosi kartu su architektūrinėmis miestų erdvėmis, bandoma plačiajai visuomenei informatyviai, estetiškai ir suprantamai vizualizuoti šią problemą.

Paroda yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 12 d.

paroda

 

Menininkų rezidencijų programos, kaip viena iš Klaipėdos kultūros strategijos krypčių, yra svarbios ne tik miesto gyvybingumui palaikyti, patrauklumui didinti, bet ir menininkams bei miesto bendruomenėms. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, siekdamas sukurti profesionalią kūrybinę erdvę ir stiprinti kūrybinių mainų platformą, nuo 2019 metų pradėjo vykdyti fotografijos rezidencijų programą. Į rezidencijas kviečiami Lietuvos ir užsienio šalių fotomenininkai ar menininkai,  savo kūryboje naudojantys fotografiją kaip mediją. Jų prašoma kurti su vietos kontekstu susijusiomis temomis, atsižvelgti į miesto specifiką ir aktualijas, skatinamas rezidentų bendradarbiavimas su vietos menininkais, jų įtraukimas į kūrybinius procesus. Siekdama kokybiškai vykdyti programą, rezidencija bendradarbiauja su kitomis Europos ir Lietuvos rezidencijomis, domisi jų gerąja praktika, dalinasi patirtimi.

Parodoje „Zefyras / Zephyr“ pristatomi 2019–2021 metais vykusių rezidencijų dalyvių kūrybos rezultatai. Parodojs dalyviai: Andrey Boyko, Igor Chekachkov, Artem Humilevskyi, Sasha Kurmasz, Anastasia Leonova, Sergey Melnitchenko, Elena Morozova, Stanislav Ostrous (Ukraina), Tomas Terekas, Artūras Šeštokas, Juozapas Kalnius (Lietuva).

Paroda yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 12 d.

paroda

 

„Vieši vaizdai“, kaip žmogaus ir jo aplinkos sąveikos rezultatas, formuoja savivoką bei pasaulėjautą. Tai galima jausti, pamatyti ar pamatuoti tuo, kas lieka vaizdo laikmenoje kaip potėpis, spalva, šviesos atmintis ar rytojaus nuojauta. Vaizdas kuria ir identifikuoja viešas teritorijas, kuriose skleidžiasi privataus gyvenimo patirčių, laiko ir atminties ženklai. Fotografijos sustabdyta vieša realybė yra jau mirusi praeityje. Jos dokumentalumas nykstančioje laikmenoje atgyja kaip tapybos raiška, tikrovės privataus emocinio patyrimo momentas. Parodos vaizdinis naratyvas plėtojamas Lino Liandzbergio  tapybos darbų ir Arturo Valiaugos fotografijų sąveikos kontekste.

Linas Liandzbergis kūryboje grįžta prie natūros ir giliau tyrinėja akimirkos svarbą, realų gyvenimą įprasminančius ženklus ar simbolius, konkrečią vietovę ir tikrus paveikslų veikėjus. Savo darbais tapytojas analizuoja buitinių situacijų akimirkos efemeriškumą. Daugelyje naujosios serijos paveikslų ryškėja fotografijos įtaka ir jos bruožai: negatyvo efektas, telefono kamera pagauta kasdienė situacija, fragmentiškumas ir momentiškumas. Naujuose kūriniuose vyrauja realybėje užfiksuoti vaizdiniai.

Arturo Valiaugos atramos taškas – socialinės tapatybės tyrinėjimas. Autoriui būdingas atviras, sąmoningas ir kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, temos, formos, spalvos ir laiko pojūčio kaita. Bendras menininko vizualinių tyrimų vardiklis yra kintanti sociokultūrinė situacija ir personažų būsenos joje.

Paroda yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 12 d.

paroda

 

 

Parodoje „ISOliacija“ fotomenininkas Tomas Terekas pristato fotografijų projektą, inspiruotą karantino ir analizuojantį jo sukeltas pasekmes – vienišumo, atskirties, baimės, neapibrėžtumo jausmą.

„Pirmojo karantino mėnesius tam, kad negalvočiau apie nežinomybę, kurią atnešė pandemija, aš sugalvojau kasdienę rutiną-ritualą – klijuoti lipnia juosta ant lango įvairius objektus ir žodžius kaip žinutę pasauliui apie savo vienatvę. Organiškai atsirado noras viską fiksuoti – lyg kurti karantino dienoraštį. Aš naudojau seną vidutinio formato kamerą ir seną fotopopierių, todėl fotografavimo procesas kartais trukdavo net iki keturių valandų. Kaip ir laikas, pandemijos metu slenkantis lėtai ir ilgai. Langas virto tarpininku tarp manęs ir pasaulio, beveik kas dieną aš pradėjau rengti lyg nedidelius performansus. Neretai pro šalį praeinantys žmonės pastebėdavo mano žinutes – kas nusišypsodavo, kas fotografuodavo, o kas baksnodavo pirštais. Tai buvo lyg nebyli komunikacija. Mano darbuose yra nemažai ironijos, vis dėlto ne toks rimtas požiūris į viską mums padeda gyventi ir išgyventi izoliaciją. Parodos pavadinimas „ISOliacija“ susideda iš angliško termino ISO (skaičius, nusakantis juostos arba jutiklio jautrumą šviesai) bei lietuviško žodžio „izoliacija“, kuris turi materialią reikšmę – lipni juosta ar izoliacija karantino metu. Taigi, „ISOliacija“– tai baimė, vienatvė, pakitusi kasdienybė ir sulėtėjęs gyvenimo ritmas“, – apie savo projektą pasakoja Tomas Terekas.

Paroda yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 12 d.

paroda