2018 m. gegužės 8 d., 17.00 val. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) vyks Romualdo Požerskio fotografijų parodos „Atlaidai“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.
Požerskio nufotografuoti Lietuvoje švenčiami atlaidai kelia ne vien nostalgiškų prisiminimų bangą tiems, kurie turėjo progos į tokius atlaidus važinėti dar prieškariniais laikais, bet ir pagarbą Lietuvos žmogui, kuris iki šiol išlaikė tikėjimą ir stiprų prisirišimą prie šių senųjų kaimo tradicijų. Jo fotografijose, kaip ir mūsų atmintyje, stojasi prieš akis didžiųjų atlaidų epizodai: arklių traukiamos „pavados“, su jauniausiu sūnumi ant priekinio sosto tarp tėvo ir motinos, likusi šeimyna ant minkšto šieno toliau vežime; miestelyje ar bažnytkaimy kaimynų ir draugų susitikimai šventiškai pasidabinus, rimti pokalbiai vyrų būrelyje, šnibždėjimaisi tarp moterų; užkandžiai pievose ant patiestų „dekių“, ištuštinti gėrimų buteliai pašonėje; pamaldos bažnyčiose ir šventoriuose, procesijos; baltais drabužiais apsitaisiusios mergaitės, baltom pirštinėm pasipuošę kryžių, vėliavų ir baldakimų nešėjai; maldininkų minios – vieni stati, kiti kniūbsti ant kelių, treti iškėlę rankas į dangų ar sugulę kryžiumi ant žemės prieš Kryžiaus Kelių stacijas.
Algimantas Kezys
1973 metais, keliaudami motociklu, Žemaitijoje užklydome į mažą bažnytkaimį, kur vyko atlaidai. Kaimiečiai man atrodė lyg iš kito pasaulio: skamba varpai ir sklinda giesmės, plazda vėliavos, nušmėžuoja baltai apsirengusių mergaičių procesija… O mes – ilgaplaukiai, kutuoti, džinsuoti. Aš net nesuvokiau, kad egzistuoja tokios ramybės, gėlėtų suknelių, saldaininių laikrodžių šventės. Dvejus metus bandžiau fotografuoti, bet …
Ir tik aiškiai suvokęs, ko noriu ir ko sieksiu, 1976-1977 metais užfiksavau geriausias savo gyvenimo fotografijas.
Romualdas Požerskis
Parodą galima aplankyti iki liepos 7 d.