Lapkričio 15 d. (penktadienį) nuo 18 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmus, kuriuose jau ketvirtą kartą rengiama fotografijos šventė. Šventės metu atidaromos trys fotografijos parodos, pristatomas makro fotografijos projektas, vyks ekskursijos po parodas, o du kiti fotografijos projektai bus pristatomi mėnesio bėgyje parodų rūmuose bei uostamiesčio viešose erdvėse.

Kertinė šių metų fotografijos šventės ašis – Rimaldo Vikšraičio fotografijų paroda „Vienkiemių godos“. Rimaldui Vikšraičiui (g.1954) Lietuvos fotografijos scenoje tenka ypatinga vieta. Jo kūrybos negalima tapatinti nei su lietuviškos fotografijos tradicijomis, nei su vyraujančiomis šiuolaikinės fotografijos tendencijomis. Likdamas nuošalyje nuo įsitvirtinusių fotografijos krypčių, autorius perteikia tikroviškus ir kartu labai individualius šiandieninės Lietuvos provincijos vaizdus, reikšmingus ne tik siaurame fotografijos meno, bet taip pat bendrame šiandienos kultūriniame ir socialiniame kontekste.

Fotografas savo darbais pasakoja apie Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą, kurio fiksavimas Lietuvos fotografijoje turi senas tradicijas. Etnografinės temos lietuvių autorių kūryboje įsitvirtino dar tarpukariu ir naują meninę kokybę įgijo susiliedamos su humanistinės fotografijos tendencijomis XX a. septintajame dešimtmetyje. Tačiau ilgalaikės tradicijos R. Vikšraičiui greičiau yra išeities taškas, o ne kūrybinio kelio gairės. Jo darbams nebūdingi Lietuvos fotografijos mokyklos savitumą ilgą laiką charakterizavę bruožai. Fotografas nekuria psichologinių portretų ir nefiksuoja provincijos gyvenimo natūralios tėkmės. Jo fotografuojami žmonės sąmoningai inscenizuoja groteskiškiausias savo kasdienybės situacijas specialiai nuotraukoms. Be to, tokių vaidinimų R. Vikšraičio darbuose nepridengia „meniška“ fotografijų vaizdinė forma.

Nuoširdi R. Vikšraičio fotografijų kalba, atrodo, yra suprantama ir aktuali ne tik lietuvių žiūrovams. Fiksuodamas lokalius provincijos gyvenimo bruožus, lietuvių autorius sukūrė fotografijas, kurios 2009 m. pelnė tarptautinį pripažinimą didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“. Čia R. Vikšraitis laimėjo „Metų atradimo“ apdovanojimą, kuriam jo darbus nominavo garsus britų fotografas Martinas Parras. Abu autoriai yra atviri juos supančiam pasauliui ir pasiruošę parodyti tragikomiškas mūsų gyvenimo puses. Tik vienas jas atranda globalizuotame pasaulyje, kitas – mažame provincijos miestelyje.

Fotografas Arūnas Baltėnas savo parodoje „Dirbame. Esame“ taip pat rodo Lietuvos žmones. Dirbančius žmones, autoriaus įamžintus savo darbo vietose. Dauguma šios parodos fotografijų sukurta 2016–2017 metais.  Jų herojai – įvairiausių profesijų atstovai. Per keletą metų buvo nufotografuota apie 200 įvairiausių sričių specialistų, tačiau į parodą tilpo vos trečdalis. O likusi medžiaga – sutvarkyta ir (kartu su parodoje esančia) turėtų atsidurti kuriame nors valstybės archyve.

Šis darbas ir buvo sumanytas kaip įvairiausių dabar Lietuvoje esamų profesijų atstovų fotografijų rinkinys, skirtas ateityje gyvensiantiems mūsų ainiams. Ši paroda – tai konkrečiu istoriniu momentu sukurtas dirbančios šalies „portretas“.

Kaip teigia pats parodos autorius: „Vis dėlto neatsispyriau pagundai dalį šios kolekcijos fotografijų parodyti dabar – juk dažnai net nepastebime daugelio tyliai besidarbuojančių, nuoširdžiai savo profesijai atsidavusių žmonių, be kurių gyvenimas tiesiog sustotų. Alternatyvus šios parodos pavadinimas buvo tiesiog: „Mes“.“

Trečioji šventės paroda – tai kultūrinis tiltas tarp Klaipėdos ir Jungtinių Amerikos Valstijų – Edžio Jurčio fotografijų paroda „Ieškojimai“. Edis Jurčys – lietuvių išeivis iš Klaipėdos, ilgus metus gyvenantis JAV, Oregono valstijoje. Dar 1989 m. išvykęs į JAV gyveno Santa Monikoje, Los Andžele filmavo Holivudo žvaigždes, vėliau, gyvendamas Portlende, fotografavo benamius su šunimis, sergančius AIDS, filmavo Portlendo populiarias pramogines laidas. Šiuo metu aktyviai dirba fotografijos srityje tiek komerciniame, tiek kūrybiniame formate.

Parodoje E. Jurčys pristato darbus, kurie galerijose dar nebuvo eksponuojami. Autorius kviečia susipažinti su naujais ciklais, prie kurių dirbo paskutiniuosius penkerius metus. Išskyrus vieną projektą „Dabar abi puses“ (Both Sides Now) visų kitų autoriaus darbų tematika susijusi su žvilgsniu į žmogų. Ar būtų Paryžiaus muziejuje, ar lankytų mažą Oregono valstijos miestelį, kuriame ligi šiolei gyvuoja senoji kaubojų rodeo  tradicija, pagrindinis dėmesio objektas visada yra žmogus.

Apie savo kūrybą autorius kalba taip: „Mano fotografijose nerasite pozuojančių žmonių. Kai juos fiksuoju, bandau išlikti nematomas. Foto aparatą naudoju tik kaip įrankį, stengiuosi, kad jis  nekristų į akis ir neišduotų šalia stovinčiam žmogui, kad esu foto menininkas, stebintis ir fotografuojantis kitus. Taip jaučiuosi gerai pats, taip palieku erdvės žmogui, kad šis nesijaustų mano žvilgsnio trikdomas ar žeidžiamas. Sąmoningai laikausi atstumo, saugau jo autonomiją, ir jis mane valia nevalia ignoruoja. 

Fotografuodamas patiriu būseną, tarsi visa, kas mane supa, yra teatras, o aš pats – žiūrovas, vyksmą stebintis iš šono. Tai provokuoja mano žvilgsnį, suteikia kūrybinės energijos, įkvėpimo naujiems ieškojimams.  Ieškojimas, ko gero, yra viso mano kūrybinio darbo dominantė. Nesiliauti ieškojus: naujų meninių sprendimų, siužetų, laiko ženklų, mažai pastebimų ar visai „nematomų“ žmonių, daiktų, reiškinių. Ieškoti tikrumo, gražių emocijų, šmaikščių akimirkų, leidžiančių pasireikšti mano ironiškam žvilgsniui, dinamikos; siekiu, kad kiekviena fotografija turėtų savo istoriją.“

Kiek jūs žinote apie orą, kuriuo kvėpuojate dabar ? Ar žinote, kad per dieną mes vidutiniškai įkvepiame 21600 kartų? Klaipėdos fotografijos šventėje, kuri tęsis net du mėnesius, lapkričio 22 d., 16.30 val. KKKC parodų rūmuose vyks parodos „Kieta dalelė“ atidarymas. Šia paroda yra siekiama realistiškai parodyti oro taršos situaciją miestuose ir šviesti apie jos poveikį. Tai yra pirmasis taršos mažinimo iniciatyvos „Kieta dalelė“ žingsnis uostamiestyje. Parodą pristato elektriniai autobusai „Dancer“ kartu su Klaipėdiečių iniciatyva už ekologiją ir demokratiją (KIDE) bei Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu. Fotografijos šventės atidarymo metu bus galima susipažinti su šios parodos instaliacija – Klaipėdos ore surinktų kietųjų dalelių makrofotografijomis.

Lapkričio mėnesio pabaigoje KKKC parodų rūmuose dar bus pristatomas Dariaus Vaičekausko fotografijos projektas „Dekonstrukcijos. Nykimas – dingstantys vaizdai“. O Klaipėdos miesto viešojoje erdvėje, ties Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryža  (Naujoji Uosto g. 3), bus pristatoma fotografo Savelijaus Golubevo fotografijų paroda „Riboženklis“.

Fotografijos šventę Klaipėdoje organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklas „(Ne)būtos istorijos“.
Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.

fotosvente